Kas yra virtualioji mašina ir kaip ja naudotis

Virtualioji mašina turi daug privalumų. Kadangi fizinis kompiuteris savo viduje sukuria virtualią mašiną, viename įrenginyje galima dirbti su keliomis operacinėmis sistemomis. Kiekviena virtualioji mašina turės atskirą operacinę sistemą ir jai reikalingas programas.

Kur ji naudojama?

Virtualių mašinų populiarumas auga įvairiose srityse, tačiau pirmiausia tai yra IT pramonės aplinka. Darbą su virtualia mašina renkasi programuotojai ir tie, kurie sistemingai dirba su kompiuteriais. Virtuali mašina leidžia susisteminti ir atskirti skirtingus darbo procesus ir optimizuoti įrenginio naudojimą.

Sukūrus tam tikrą programinę įrangą, žaidimą ar programą, būtina išbandyti jos veikimą skirtingose operacinėse sistemose, o virtualioji mašina yra labai patogus įrankis šiam tikslui. Tokią mašiną taip pat mėgsta sistemų administratoriai, kurie gali sukurti kelių tipų kviestines operacines sistemas skirtingoms užduotims ir skirtingoms naudotojų grupėms.

Pavyzdžiui, mašina leis vienai darbuotojų grupei dirbti su paštu, o kitai - su teksto redaktoriais. Tokio virtualizavimo esmė - atskirti vienus darbo procesus nuo kitų, taip sumažinama painiava ir galimos klaidos, galinčios paveikti visą darbo procesą.

Virtualaus tipo operacinė sistema dažnai naudojama tarp žaidėjų debesų kompiuterijos žaidimuose. Be to, "MacOS" ir "Linux" naudotojai turi galimybę paleisti žaidimus ir programas, kurios buvo išleistos tik "Windows" platformai.

Virtualiosios mašinos ir pagrindiniai pavadinimai

1. Hipervizoriai yra būtina programinė įranga, leidžianti sukurti virtualų procesorių fizinio procesoriaus pagrindu. Virtualusis procesorius vadinamas vCPU.
2. Klasteris - tai serverių rinkinys, kuriame veikia ir yra sukurta virtualioji mašina.
3. Mazgai yra klasterio serveriai.
4. Saugykla gali būti vietinė arba tinklo saugykla. Vietinėje saugykloje esantis failas saugomas klasterio mazge, o tinklo saugyklos atveju failams saugoti pasirenkamas išorinis serveris.
5. Platforma ir serveris yra atskira fizinė arba virtuali erdvė su specialia programine įranga. Iš čia valdomi tiek virtualieji, tiek tinklo ištekliai.

Veikimo principas

Virtualioji mašina ir jos veikimas yra susijęs su virtualizacija, kai virtualioji sistema naudoja tikrąją "aparatinę įrangą". Programuotojai kuria programą tam tikra kalba (pvz., Java), po to programos pirminis kodas kompiliuojamas ir verčiamas į baitų kodą.

Bytekodas tinka bet kuriam asmeniniam kompiuteriui. Naudodamas bytecode vartotojas jau gali pradėti procesą virtualioje mašinoje. Naudodamas baitų kodą naudotojas pradeda dubliuoti (arba emuliuoti) tikro fizinio įrenginio veikimą. Virtualioji mašina automatiškai išverčia baitų kodą į dvejetainį (arba mašininį kodą: 0 ir 1), po to šį kodą gali vykdyti virtualiosios mašinos procesorius.