"Linux" branduolio atliekamos užduotys

Praėjusiame straipsnyje paaiškinome, kas yra "Linux" branduolys, o dabar išsamiau aptarsime, kokias funkcines užduotis jis atlieka. Monolitinis "Linux" OS branduolys atlieka plačiausią užduočių spektrą. Aukščiausiu lygiu apdorojami gaunami sistemos skambučiai. Šie iškvietimai yra sąsaja tarp branduolio ir naudotojo programų. Aparatinės įrangos signalai ir pertraukimai tvarkomi žemesniu lygmeniu.

Pagrindinės funkcinės "Linux" branduolio užduotys

Tačiau branduolio uždaviniai nėra vien tik pertraukimų tvarkymas. Į jį taip pat įeina įrenginių valdymo programos. Iš įrenginių gaunamiems signalams apdoroti reikalingos tvarkyklės. Joms skirta didesnė branduolio dalis. Kai kurios iš jų yra dvejetainių failų pavidalo. Branduolio versija be uždarų tvarkyklių yra Linux-libre, praktiškai ji nėra tokia paprasta naudoti, nes ne visada įmanoma surinkti kompiuterį, pagrįstą komponentais, turinčiais tik atviras tvarkykles.

Kitos funkcinės branduolio užduotys yra darbas su abstrakcijomis. Virtualias gijas sukuria virtualus siūlas, atminties tvarkyklė paskirsto ir išskiria operatyviosios atminties dalį specialiai procesui, virtuali failų sistema suformuoja vieną erdvę failams saugoti, lizdus sukuria tinklo modulis. Taip sudaromos sąlygos užtikrinti aukštą saugumo lygį. Tarpprocesinės sąveikos sistema užtikrina, kad nebūtų konfliktų kreipiantis į tuos pačius kompiuterio išteklius, taip pat užtikrina duomenų mainus tarp procesų.

Iš vartotojo programinės įrangos pusės ji atrodo kaip fizinė techninė įranga, tik su tuo skirtumu, kad procesorius ir operatyvioji atmintis bendrauja ne tiesiogiai, o per sistemos skambučius. Kataloge /dev pateikiamos simbolinės ir blokinės nuorodos į periferinius įrenginius. Išskirtinė blokinių nuorodų savybė yra ta, kad jos veikia tik su nustatyto dydžio blokais.

Nepaisant to, kad branduolys kontroliuoja visus procesus, jis pats nieko nedaro, jam reikia naudotojo programinės įrangos ir tos programinės įrangos vykdomų procesų. Tarp pagrindinės programinės įrangos yra GNU pagalbinės programos: be jų sunku įsivaizduoti bet kurį "Linux" distributyvą. Vienas iš pavyzdžių - "Bash" apvalkalas, leidžiantis konsolėje įvesti komandas.