"Seafile" yra bendrinimo įrankis, kurio funkcijos panašios į "Dropbox". Seafile yra tinkama priemonė, jei pavargote naudotis failų dalijimosi svetainėmis, nuolat įkeldami ir iš naujo įkeldami informaciją. "Seafile" Ubuntu 20.04 sistemoje leis jums:
Norėdami įdiegti "Seafile", naudokite realias arba virtualias mašinas, veikiančias operacinės sistemos "Ubuntu 20.04" pagrindu. Joms keliami reikalavimai operatyviosios atminties kiekiui, procesoriaus branduolių skaičiui ir t. t. Geriau dirbti paskyroje be naudotojo paskyros. Geriau dirbti iš paskyros be administratoriaus teisių / be root teisių (su sudo
). Minimalūs reikalavimai yra 4 procesoriai ir 4 GB operatyviosios atminties.
Norint dirbti su priemone, gali prireikti LDAP, WebDAV protokolo, el. pašto siuntimo, atsarginių kopijų kūrimo, šiukšlių surinkimo
(GC) ir kitų nustatymų.
Tam reikia atnaujinti paketus (komanda apt
update), patikrinti laiko sinchronizavimo / laiko juostos ir automatinio paleidimo nustatymus.
Taip pat gali tekti padirbėti su ugniasiene (pagal numatytuosius nustatymus "Ubuntu" ji praleidžia visus protokolus, tačiau gali būti niuansų).
Reikia įdiegti:
apt install memcached libmemcached-dev
apt install mariadb-server
Diegimui naudojama komanda:
useradd seafile -r
Priklausomai nuo projekto specifikos, gali tekti sukurti atskirą katalogą, į kurį įkelsite diegimo failus:
mkdir -p /opt/seafile/bin
Naudojant diegimo vedlį reikės nurodyti IP adresą arba serverio pavadinimą, prie kurio bus jungiamasi. Taip pat naudotojas nurodys serverio pavadinimą, kuris bus viešas. Pagal numatytuosius nustatymus paslauga klausysis 8082 prievado, tačiau tai galima pakeisti nustatymuose.